Lietuvos Vyriausybė pranešė, kad dėl koronaviruso plitimo visuotinis karantinas Lietuvoje pratęsiamas iki gegužės men 31 d. 

PLUNGĖS LOPŠELIO-DARŽELIO „NYKŠTUKAS“ DARBO ORGANIZAVIMAS KARANTINO LAIKOTARPIU

Nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 30 d. imtinai  Plungės lopšelio-darželio „Nykštukas“ ugdymo ir vaikų priežiūros procesas sustabdytas.

Administracija dirba nuotoliniu būdu, tačiau kartais atvyksta į įstaiga tam, kad galėtų pasidaryti darbus, kuriuos neišeina padaryti nuotoliniu būdu.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, mokytojo padėjėjai dirba nuotoliniu būdu, rengia mokymo medžiagą ir užduotis bei ruošiasi vykdyti ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą nuotoliniu būdu, jei karantinas bus pratęstas nuo 2020 m. kovo 30 d.

Įstaigoje neorganizuojami posėdžiai, susirinkimai, konferencijos, pasitarimai, o tai daroma nuotoliniu būdu IT pagalba.

Interesantų aptarnavimas karantino laikotarpiu vykdomas nuotoliniu būdu, naudojant aktyvias komunikacijos priemones. Susisiekti su įstaigos administracija galima elektroniniu paštu nykstukas@plunge.lt. Kontaktinis tel. Nr . (8-448) 72359)

Skaitmeninių technologijų administratoriaus Monikos Domarkienės kontaktinis Nr. +370 621 05918

PATVIRTINTA

Plungės lopšelio-darželio „Nykštukas“

direktoriaus 2020 m. kovo 24 d.

įsakymu Nr. V1-16

  NUOTOLINIO UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO  TAISYKLĖS  PLUNGĖS LOPŠELYJE-DARŽELYJE „NYKŠTUKAS“

I.SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.  Taisyklės dėl ugdymo proceso organizavimo nuotoliniu būdu (toliau –  taisyklės) yra skirtos Plungės lopšelio- darželio „Nykštukas“ (toliau mokyklos) mokytojams, ugdytiniams ir jų tėvams, padėti pasirengti ir pateiti aiškią informaciją apie ugdymo proceso organizavimą nuotoliniu būdu, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus ugdytiniams, bei jų tėvams iki bus atnaujintas įprastas ugdymo procesas.
2. Esant koronaviruso grėsmei, laikinai organizuojant ugdymą nuotoliniu būdu, mokymo sutartys nekeičiamos, nors tai ir neįteisinta mokyklos nuostatuose.
3. Taisyklės skelbiamos mokyklos tinklalapyje 2020 m. kovo 25 d..
4. Mokytojų pasirengimą organizuoti nuotolinį ugdymo procesą koordinuoja mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymo reikalams.                                                                               

II. SKYRIUS

PASIRENGIMAS ORGANIZUOTI UGDYMO PROCESĄ NUOTOLINIU BŪDU

     5. Siekiant pasirengti ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu būdu, mokykla privalo:

5.1. įsivertinti mokyklos pasirengimą dirbti nuotoliniu būdu iš namų: technologines galimybes, turimas skaitmenines priemones, mokytojų kompetenciją, mokinių amžių ir jų aplinkos socialinę ekonominę padėtį. Mokykla turi pasirinkti tokią nuotolinio mokymosi aplinką, kuri užtikrintų ne tik skaitmeninio ugdymo turinio pasiekiamumą, bet ir bendravimą bei bendradarbiavimą ugdymo proceso metu realiuoju (sinchroniniu) ir/ar nerealiuoju (asinchroniniu) laiku.

5.2.  Mokytojai, neturintys namuose kompiuterio, ar negalintys naudotis išmaniuoju telefonu, pagal galimybes, laikinai aprūpinami mokyklos kompiuteriais. 

5.3. Paskirti skaitmeninių technologijų administratorių (IKT koordinatorių), kuris konsultuotų mokytojus ir mokinius technologijų naudojimo klausimais.

5.4. Paskelbti mokyklos interneto svetainėje  kontaktinę informaciją, kur mokytojai ir  mokinių tėvai galėtų kreiptis į skaitmeninių technologijų administratorių dėl techninės pagalbos.

   5.5. Pasitarimai su mokytojais ir pagalbos mokiniui specialistu bus rengiami per messenger vaizdo ir garso programą bei zoom vaizdo konferencijas. 

     6. Susitarti iki 2020 m. kovo 27 d. mokytojams ir pagalbos mokiniui specialistui  su tėvais:

6.1. dėl nuotolinės ugdymo aplinkos: kokia aplinka bus naudojama komunikuojant su jų vaikais, kaip bus užtikrinta asmens duomenų apsauga.

     6.2. Dėl ugdymo organizavimo: kaip bus skiriamos mokymosi užduotys,   kaip suteikiamas grįžtamasis ryšys mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams) ir fiksuojami įvertinimai ir pan..

6.3. Dėl mokinių, turinčių specialiuosius ugdymosi poreikius, ugdymo specifikos ir švietimo pagalbos teikimo.

   6.4. Dėl bendravimo su mokiniais ir jų tėvais (globėjais, rūpintojais) būdų, informavimo priemonių ir kanalų (pvz, internetiniai seminarai, skambučiai, laiškai ir kt.).

III.SKYRIUS

NUOTOLINIO MOKYMO VYKDYMAS

 7. Mokytojai ir mokiniai  nuo 2020 m. kovo 30 d. jungiasi prie nuotolinio mokymosi aplinkų iš namų, pagal mokytojų ir tėvų suderintą laiką.

 8.  Užduotys pateikiamos skaitmeninėse aplinkose.

     9. Mokytojams yra sukurta uždara   „Facebook“ grupė, kurioje visi  pedagogai  kviečiami dalintis patirtimi, kreiptis į IKT koordinatorių.

    10. Ugdymas vykdomas nuo pirmadienio iki penktadienio.

    11. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus grupių mokytojai ir pagalbos mokiniui specialistas dažniausiai naudoja grupių „facebook aplinką, Messenger vaizdo programą  per kurias pateikiamos užduotys ir gaunamas grįžtamasis ryšys.

     12. Temos ir užduotys vaikams pateikiamos savaitei, pagal laiko pakoreguotus planus.

Esant reikalui, atsižvelgiant į refleksiją, gali būti partęsiamos savaitei ar ilgesniam laikui.

13. Mokytojas suderinęs su tėvais gali dirbti sinhroniniu būdu pvz:  programoje „classdojo“ir. kt

14. Refleksija organizuojama pagal mokytojo susitarimą su vaiku ir tėvu (globėju, rūpintoju).

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

      15. Už  mokinių nuotolinio ugdymo organizavimą atsako mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

      16. Už skaitmeninio ugdymo turinio pateikimą ir refleksijos organizavimą  atsako kiekvienas pedagogas.

    17. Mokytojai  nuolat kelia  nuotolinio ugdymo organizavimo kompetenciją nuotoliniu būdu. Mokosi iš kolegų, dalijasi ugdymo turiniu.

PATARIMAI TĖVAMS IR MOKYTOJAMS

Tėvams ir mokytojams gali kilti klausimų, kaip kalbėti su mažais vaikais apie koronavirusą. Šie pokalbiai nebus lengvi, tačiau bus labai svarbūs. Nėra “teisingų” ar “neteisingų” būdų aptarti su vaikais aktualias sveikatos temas. Siūlome Jums gaires pokalbiams:

• Kurkime atvirą ir palaikančią aplinką, patikinkime vaikus, jog jie gali užduoti visus rūpimus klausimus. Geriausia yra neversti vaikų kalbėti apie šiuos dalykus, kol jie nesijaučia pasiruošę pokalbiui.
• Nuoširdžiai atsakykime į klausimus. Vaikai paprastai žino arba išsiaiškina, jei mes informaciją ”pagražiname“ arba „perdedame“. Net ir nedidelis melas gali paveikti vaikų pasitikėjimą mumis ir pokalbiais su mumis ateityje.
• Naudokime žodžius ir terminus, kuriuos vaikai gali suprasti. Atsižvelkime į vaiko amžių, kalbos galimybes ir išsivystymą.
• Būkime pasiruošę pakartoti informaciją kelis kartus. Kai kuriuos faktus gali būti nelengva suprasti ir priimti. Kai užduoda tą patį klausimą keletą kartų, vaikas prašo mūsų nuraminti jį ar ją.
• Pastebėkime, išgirskime ir supraskime vaiko mintis, jausmus ir reakcijas. Leiskime jiems žinoti, kad jų klausimai ir susirūpinimas yra geri, reikalingi ir svarbūs.
• Prisiminkime, kad dažnai vaikai suasmenina situacijas. Pvz. jie gali pergyventi dėl savo ir šeimos narių saugumo. Jie taip pat gali nerimauti dėl artimųjų ir draugų, kurie šiuo metu keliauja arba gyvena toli nuo mūsų.
• Nuraminkime vaikus, tačiau likime objektyvūs. Mes galime pasakyti vaikui, kad jis ar ji yra saugus namuose ar darželyje/mokykloje. Tačiau negalime pažadėti, kad mūsų šalyje ar bendruomenėje nebus koronaviruso atvejų.
• Papasakokime vaikams, kad daugybė žmonių padeda sergantiems koronavirusu. Tai puiki galimybė parodyti vaikams, kad kai kažkas blogo nutinka, daug žmonių atskuba į pagalbą. Išnaudokime ją.
• Vaikai mokosi stebėdami savo tėvus ir mokytojus. Jie susidomėję stebės, kaip mes reaguojame į koronaviruso plitimą. Jie taip pat atkreips dėmesį ir klausysis mūsų pokalbių su kitais suaugusiais žmonėmis.
• Ribokime vaikams TV laidų, kuriose rodomi gąsdinantys vaizdai žiūrėjimą. Panašaus pobūdžio pasikartojantys vaizdai gali gluminti ir gąsdinti.
• Vaikai, kurie praeityje sirgo sunkiomis ligomis, ar patyrė netektis, gali ilgiau ir intensyviau reaguoti į vaizdinius žinių pranešimus, ligos ar mirties vaizdus. Šiems vaikams reikalinga ypatinga emocinė parama ir dėmesys.
• Vaikus, kurie ypatingai nerimauja dėl klausimų, susijusių su koronavirusu, turėtų būti įvertinti tinkamai apmokytas, kvalifikuotas psichikos sveikatos specialistas. Kiti ženklai, kurie rodo, jog vaikui reikalinga papildoma psichologinė pagalba yra: besitęsiantys miego sutrikimai, įkyrios mintys ir baimės, besikartojanti ligos ir mirties baimė, vengimas išsiskirti su tėvais. Jei šie požymiai užsitęsia, kreipkitės pagalbos į šeimos gydytoją, darželio psichologą, kad vaikui būtų suteikta savalaikė pagalba.
• Nors tėvai ir mokytojai yra įpratę sekti žinias ir jas papildančią informaciją, kai kurie vaikai tiesiog nori būti vaikais. Jie gali nenorėti žinoti, kas dedasi šalyje ar kitur pasaulyje. Jie labiau nori žaisti su kamuoliu, bėgioti, lipti į medžius ar važinėti dviračiu

Aktualiausias viešas sveikatos temas nėra lengva suprasti ir priimti visiems. Suprantama, kad daugybė vaikų jaučiasi išsigandę ir pasimetę. Mes, – tėvai, mokytojai, ir rūpestingi suaugę, – galime geriausiai išklausyti ir suprasti juos būdami nuoširdūs, nuoseklūs ir palaikantys. Visgi, dauguma vaikų, net ir patyrę netektis ir sirgę sunkiomis ligomis, yra gana atsparūs. Sukūrę atvirą aplinką, kur būdami vaikai gali užduoti visus klausimus, padėsime jiems įveikti stresą keliančius įvykius bei patirtis, ir sumažinsime ilgalaikių emocinių sunkumų riziką.

DĖL KORONAVIRUSO PLITIMO GRĖSMĖS STABDOMAS DARBAS ŠVIETIMO ĮSTAIGOSE

Informuojame Jus, kad nuo kovo 16 d. iki kovo 27 d. privalomai stabdomas ugdymo, mokymo ir studijų procesas visose švietimo įstaigose, t.y. universitetuose, kolegijose ir mokyklose, taip pat dienos ir užimtumo centruose, neveiks darželiai, neformaliojo švietimo įstaigos. Toks sprendimas priimtas Vyriausybės posėdyje.

Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, ugdymo įstaigos vienareikšmiškai yra tos vietos, kur rizika virusui plisti yra itin didelė.

„Turime visomis priemonėmis stabdyti viruso plitimą. Kol kas skelbiame švietimo įstaigose privalomas dviejų savaičių mokinių ir studentų atostogas“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.  Pedagogai per mokinių atostogas dirba, tačiau įstaigos nustatyto darbą nuotoliniu režimu.

Rekomenduojam darbdaviams užtikrinti galimybes tėvams, auginantiems vaikus, dirbti nuotoliniu būdu, o nesant tokiai galimybei išduoti nedarbingumo pažymėjimą tokia pat tvarka, kaip įtariant kontaktą su infekuotu asmeniu.

Lietuvoje jaunesni nei 6 metų vaikai arba vaikai su negalia atsižvelgiant į jų specialiuosius poreikius be objektyvios būtinybės neturėtų būti paliekami vieni, juos turėtų prižiūrėti arba suaugusieji, arba vyresni nei 14 metų paaugliai. Tai reiškia, kad sustabdžius ugdymo procesą mokinukai jau galėtų pabūti vieni namuose, o darželinukams reiktų vyresniųjų priežiūros.

„Norime informuoti tėvus su mažais vaikais, kad laikinai sustabdžius ugdymo procesą, egzistuoja net keletas galimybių, kaip galima jais pasirūpinti. Rekomenduojame pirmiausia tartis su darbdaviais dėl nuotolinio darbo, o jeigu tai neįmanoma, tuomet kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo, pasitelkti giminaičių pagalbą arba išeiti trumpų atostogų“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kokius variantus gali pasirinkti tėvai ir globėjai, auginantys mažus vaikus, kuriems reikia priežiūros:

NUOTOLINIS DARBAS. Tėvai ar globėjai gali prašyti darbdavio galimybės dirbti nuotoliniu būdu. Jeigu darbdavys neįrodo, kad nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip 1/5 viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat – darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

NEDARBINGUMO PAŽYMĖJIMAS. Kai švietimo įstaigoje paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas, darželinukų, priešmokyklinukų ir pradinukų tėvai ar globėjai gali kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo ne ilgiau nei 14 kalendorinių dienų išdavimo. Šiuo laikotarpiu iš „Sodros“ mokama ligos išmoka, kuri siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

ATOSTOGOS. Tėvai arba globėjai gali prašyti darbdavio suteikti atostogas – kasmetines arba nemokamas.

PAGALBA. Vaiku gali pasirūpinti kiti tėvų parinkti asmenys: seneliai, vyresni broliai ar seserys ir panašiai.

Dėl koronaviruso plitimo grėsmės pamokas mokyklose sustabdė ir kitos Europos šalys. Mokyklos laikinai uždaromos Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje. Be mokinių iš šalių, kuriose didžiausias viruso protrūkis, pamokų kurį laiką nelankys ir Danijos, Lenkijos, Čekijos, Rumunijos, Graikijos mokiniai. Kitose šalyse veiklą stabdo pavienės mokyklos, kuriose fiksuotas koronaviruso atvejis, tačiau šalies mastu ribojamas dalyvavimas masiniuose renginiuose, atšaukiamos mokinių ekskursijos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija

Kovo 10 dieną, darželio salėje susirinkome minėti ir švęsti Lietuvos Valstybės Nepriklausomybės atkūrimo dienos 30-metį. Renginio metu skambėjo dainos, eilėraščiai skirti Lietuvai. Priešmokyklinių grupių vaikai šoko lietuvių liaudies ratelį „Lietuvaičiai mes maži“, o „Žuvelių“ grupė pašoko lietuvių liaudies šokį „Oira oira“. Klausėmės ir stebėjome Tikrosios karo tarnybos kario št. seržanto Mariaus Pečiulio pasakojimų apie Lietuvos kariuomenę, „pasimatavome“ ir išbandėme įvairius kario daiktus.

Mes sakėme: norime būti ir esame laisvi, norime keliauti kaip Laisvės vėjas, kur šaukia svajonės ir kad vėjas nuolat suktų mūsų laisvės malūnėlio sparnus.

Artėjant Kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai – „Pelėdžiukų“ gr. mamytės nutarė pradžiuginti vaikučius sveikuoliškais ir lietuviškais,visų mėgstamais vafliais. Buvo įtraukti visi tėvai – vieni ieškojo keptuvių, kiti pirko maisto produktus, o kepėjomis pasisiūlė būti Nojaus ir Lėjos mamytės. Prieš darbo pradžią vaikai rankomis iškėlė Lietuvos vėliavą, sugiedojo Tautinę giesmę, pasižadėjo gerbti ir saugoti savo šalį. Visi maišė tešlą, pylė maistinių dažų, kad vafliai nusidažytų Lietuvos vėliavos spalvomis. Kepant dainavo, deklamavo eilėraščius, žaidė lietuvių liaudies žaidimus.

Kvepėjo visas darželis, o dar smagiau buvo pasidalinti savo darbo rezultatais.